Būtų nuodėmė nepastebėti, kad šiemet atgimė dainuojamosios poezijos meistrų grupė „Adios“ (Andrius Kulikauskas, Saulius Bareikis ir Olegas Ditkovskis). O proga pasigirti – jog kaip tik šiųmečiame dainuojamosios poezijos festivalyje „Tai – aš“ ji mielai palepins publiką. Pradėjusi kartu koncertuoti prieš gerą dešimtmetį dviejų aktorių ir muzikanto kompanija netruko susirasti vietą dainuojamosios poezijos mylėtojų širdyse. Išleidusi albumą „Virš debesų“, surengusi ne vieną sėkmingą koncertą grupė ilgai nekoncertavo, tačiau šiemet vėl susibūrė scenoje.

Aidas Giniotis pirmąsias dainas sukūrė savo gimtuosiuose Šiauliuose, kur dainavo  ir grojo bosine gitara roko grupėje. 1982–1986 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, o nuo 1986 iki 1989 m. joje dirbo dėstytoju. Su kurso draugais I. Balsyte, A. Kaniava, D. Auželiu ir H. Preikštu sukūrė akustinės muzikos grupę „Užsitęsusios vaikystės ruduo“, joje dainavo ir grojo įvairiais akustiniais instrumentais. 1986 m. Mokomajame teatre pristatė A. L. Weberio roko operos  „Jėzus Kristus superžvaigždė“ parodijinę versiją „Dr. Stasys, arba Raudonojo kryžiaus keliai”. 1998 m. ten pat aranžavo A. Kolkerio miuziklą „Krečinskio vedybos“. 1987–1988 m. Vilniaus sporto rūmuose ir Kauno halėje organizavo ir režisavo renginius „Dainuoja aktoriai“.

Algirdas Klova gimė 1958 m. spalio 26 d. Kaune. 1983 m. baigė Lietuvos TSR Valstybinės konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos akademija) kompozicijos studijas. Studijų metais susidomėjo folkloru. 1980 m. įkūrė antrąją Lietuvoje country muzikos grupę „Kikilis“, o 1988 m. – folkloro ansamblį „Vydraga“. Tuo pat metu buvo Vilniaus Universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ instrumentinės grupės vadovas. Nuo 1991 m.

Algirdas Svidinskas – tikrasis etninės kultūros puoselėtojas ir bardas. Kanklėmis bei gitara grojantis muzikantas didžiąją dalį savo dainų atlieka skambia aukštaitiška tarme.

„Nevadinu savęs nei poetu, nei bardu, nei folkloristu. Pagrindinę profesiją gavau gimdamas – būti žmogumi. Jei bent viena iš mano veiklos profesijų aplenks įgimtąją, jausiuos nusikaltęs. Dainose ir poezijoje išlieju tai, kas man aktualu, tai, dėl ko skauda, ar kas kelia džiaugsmą“, - sako A.Svidinskas.

„Esu kompozitorius, labiausiai žinomas iš populiarių dainų. Šiais metais išleidau ir poezijos rinktinę. Šiuo metu groju džiazą Vilniaus restorane „Markus ir Ko“, kartais parašau muziką pagal užsakymą – tai teatrui, tai dainų, pjesių“,– taip save apibūdina Alvydas Jegelevičius laiške tinklalapiui www.reginospalepe.com. A. Jegelevičius – 1949 m. Alytuje gimęs muzikos mokytojo sūnus.

Populiarus ir mylimas teatro, kino aktorius, dainų autorius ir atlikėjas, gimęs 1964 m. Kaune. Kalbėti pradėjo 2-jų metų, dainuoti 20-ties. Laiką tarp šių įsidėmėtinų datų praleido augdamas ir mokydamasis, pasak nuogirdų, Vilniuje, A.Vienuolio vidurinėje mokykloje. Save pamena nuo 9-tos klasės, todėl galima tvirtinti, kad mokyklą baigė 1982 m.

Andrius Kulikauskas – žinomas kompozitorius ir atlikėjas, gimęs 1952 m. Pakruojo rajone. Jis buvo populiariojo aštuntojo dešimtmečio estradinio ansamblio „Vilniaus aidai“ vadovas ir muzikantas. Vėliau su Vytautu Kernagiu įkūrė garsųjį „Dainos teatrą“. Šiuo metu A. Kulikauskas dirba „Keistuolių teatre“, kuria muziką, dalyvauja spektakliuose, koncertuoja su violončelių kvintetu „Quincelli“.

Arnoldas Jalianiauskas – dainų bei giesmių autorius, gimęs 1975 m. Septynerius metus mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje, trejus metus šoko kolektyve „Pynimėlis“. Kaip teigia pats autorius, jis yra „karštas, užsiplieskiantis“. Mokyklinėse charakteristikose buvo rašoma, jog Arnoldas – nenustygstantis vietoje vaikas. Energijai išlieti atsirado puiki galimybė, kuomet autorius su bendraminčiais 1991 m. sukūrė grupę „Kančia“. Domėjosi tuo metu augančiu grunge stiliumi ir grupių „Nirvana“, „Sound Garden“, „Pearl Jam“ kūryba. 1993 – 1995 m. su grupe įrašė tris albumus. A.

Viena iš populiariausių  Lietuvoje dainuojamosios poezijos grupių „Atika“ buvo įkurta 1996 m. Klaipėdoje. Grupės, kurios branduolį sudaro Darius Žvirblis (gitara, vokalas) ir Audrius Šalnis (mušamieji), biografija spalvinga: „Atika“ gausiai įvertinta įvairių festivalių ir konkursų metu. 2000 m.

Išsiskirianti savita teatrine kalba, raiškos principais, spektaklių repertuaru bei įdomiomis kūrybinėmis paieškomis, teatro laboratorija „Atviras ratas“ – tai jaunų, profesionalių aktorių nepriklausomas teatras, įkurtas 2006 m., kartu su „Keistuolių teatro“ režisieriumi Aidu Giniočiu.

Bardų Romano ir Dmitrijaus Timofejevų duetas atlieka savo kūrybos dainas, broliai yra nuolatiniai festivalio „Tai – aš“ naktinėjimų dalyviai. II-ojo Lietuvos Rusų autorinės dainos festivalio nugalėtojai. Nuolat dalyvauja dainuojamosios poezijos festivaliuose Rusijoje ir Baltijos šalyse. Kelios dueto dainos įtrauktos į „Rusų autorinės dainos Lietuvoje antologiją“.

Domantas Razauskas gimė ir augo Vilniuje. Gitarą pirmą kartą į rankas paėmė būdamas dar vaikas. Nuo to karto ji tapo pagrindiniu saviraiškos įrankiu. D. Razauskas mokėsi klasikinės gitaros subtilybių, pats kelerius metus dirbo gitaros mokytoju, grojo įvairiose grupėse bei dalyvavo projektuose.

Eglė Sirvydytė – jauna kūrėja, vokalistė, kilusi iš Kuršėnų. Meno mokykloje baigusi smuiko klasę, prieš trejetą metų persikėlė į Vilnių studijuoti psichologijos. Dvejus metus Eglė aktyviai kūrė ir muzikavo kartu su Domantu Razausku ir Remigijumi Audiejaičiu. Šį ankstyvą pavasarį Eglė subūrė grupę talentingų instrumentalistų, su kuriais aktyviai koncertuoja didžiųjų Lietuvos miestų scenose ir įvairiuose festivaliuose. „Muzikuodama su jais kaskart repeticijų klasėje ar koncertų scenose krykštauju vidumi. Pažinoti šiuos muzikus man reiškia išgirsti gražiausią pasaulio muziką“, – džiaugiasi E.

Gediminas Kajėnas – poetas, eseistas, alternatyviosios dainuojamosios poezijos atlikėjas, gimęs 1978 m. Vilniuje. 2004 m. baigė lietuvių filologijos magistrantūrą Vilniaus pedagoginiame universitete. 2002-2004 m. dirbo Lietuvos radijo laidos „Poetiniai skaitymai“ („Mažoji studija“) redaktoriumi. Nuo 2005 m. – interneto tinklalapio www.bernardinai.lt kultūros redaktorius ir siela.

Gediminas Storpirštis – žinomas teatro ir kino aktorius, dainuojamosios poezijos koncertų organizatorius ir dalyvis. Gimė 1961 metų balandžio 26 d. Vilniuje. 1984 m. baigė Lietuvos konservatoriją, (dabar tai Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Pastarojoje nuo 2006 m. dėsto aktorinio meistriškumo studijas ir nuo to laiko yra Valstybinio jaunimo teatro aktorius.

G. Arbačiauskas būdamas maždaug 12 metų suvokė, kad nebus nei kosmonautas, nei lakūnas, nei karininkas. Tuo metu ir užgimė noras kurti dainas bei vaidinti. „Pirmąją savo gitarą pirkau dar sovietmečiu už 23 rublius. Namo vežiausi kaip didžiausią brangenybę įsivyniojęs į celofaną. Pirmąją dainą parašiau besimokydamas mokykloje pagal Janinos Degutytės eiles. Ėmiau kurti ir savo žodžius, ir muziką“, – pasakoja G. Arbačiauskas. 1995 m.

„Aš tik mergaitė, kuriai labai patinka dainuoti. Gimiau Kaune, augau Saulės mieste, t.y. Šiauliuose. Spėjau pasimokyti muzikos ir pas mamą, ir pas tėtį (mama – muzikos teoretikė, tėtis – chorvedys, – red. past.) „Kūrinėt“ pradėjau apie keturioliktuosius savo gyvenimo metus. Dainuškos, pablevyzgojimai. Turėjom grupę. Labai „rimta“ viskas buvo. Iš tikrųjų tai net nepajutau, kaip žmonės rimtais veidais ėmė klausyt.

Ilona Papečkytė muzikinę karjerą pradėjo Virgio Stakėno dainuojamosios poezijos studijoje Šiauliuose. Baigusi Šiaulių pedagoginio universiteto dailės fakultetą, kūrybinį kelią tęsė Kaune. Susipažinus su latvių muzikantais, užsimezgė kūrybinė draugystė, atsirado ne vienas bendras projektas.

Jonas Baltokas, gimęs 1977 m. – bardas nuo studijų laikų. Gitara, vokalas, lūpinė armonikėlė, kazoo – tai Jono instrumentai. J. Baltokas yra internetinės Lietuvos bardų bendruomenės www.dpoezija.lt įkūrėjas. Dalyvauja visuose didesniuose Lietuvos dainuojamosios poezijos festivaliuose. 2005 m. organizavo didžiulio atgarsio sulaukusį festivalį ,,Bardų Naktys“.

Paskutiniu metu koncertuoja su savo 7 metų dukra. Dainas kuria pagal savo ir kitų autorių tekstus. Klaipėdoje su Dariumi Žvirbliu ir Linu Švirinu įkūrė iniciatyvinę grupę „Dpoezija“, kuri organizuoja ir buria jaunuosius pamario krašto dainuojamosios poezijos atlikėjus.

Jaunos dainuojamosios poezijos grupės „Čia gimę“ lyderis ir idėjinis vadas Jonas Talandis – charizmatiškas, talentingas ir kūrybiškas žmogus. Jau maždaug devynerius metus grojantis fortepijonu, Jonas žavi tuo, kad gali puikiai improvizuoti ir laisvai, natūraliai atrasti raktą į klasikų ir šių dienų poetų eilėraščius, nes būtent kurdamas muziką, jis perskaito tekstą. „Svarbiausia – nesustoti augti“, – sako Jonas.

Kai buvo mažas, mėgo su broliais mėtytis pagalvėmis – bent jau pats taip sako. O dabar, akivaizdu, tiek su broliais ir seserimis iš teatro laborstorijos „Atviras ratas“, tiek vienas mėgsta pradžiuginti klausytoją savo paties dainomis.

Jau tris dešimtmečius Kostas Smoriginas, gimęs 1953 m. balandžio 22 dieną, yra vienas populiariausių  Lietuvos teatro ir kino aktorių. Baigęs Lietuvos konservatoriją (dabartinę Lietuvos muzikos ir teatro akademiją) su garsiuoju režisierės Dalios Tamulevičiūtės „dešimtuku“, K. Smoriginas daugelį metų dirbo Jaunimo teatre Vilniuje. Šis teatras garsėjo režisieriaus Eimunto Nekrošiaus kurtais spektakliais, o daugelyje jų K.

Kreivas (Jonas Krivickas) ir Raimonda Pečkytė  – kompromisų nepripažįstantys atlikėjai, grojantys tik savo kūrybos dainas, susikūrę prieš porą metų.

Laimį Vilkončių daugelis žino ir pažįsta kaip estradinės ar rimtosios muzikos kūrėją. Vyresni dainuojamosios poezijos gerbėjai prisimena jo pasirodymus V. Kernagio praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio antrojoje pusėje organizuotuose Palangos estradinės muzikos festivaliuose, kur dainuojamai poezijai buvo skiriama atskira diena.

Muzikinėje erdvėje nepripažintas mitologinis darinys arba tiesiog jaunų aktorių grupelė pasižyminti lyties, ūgio bei muzikinių( ir ne tik) nuotaikų įvairove. Ši anaiptol ne šventa trejybė turi šventą tikslą – savo liūdnomis dainomis ir plikomis širdimis raginti kožną lietuvį atsisakyti lengvabūdiškumo ir gyvenimo džiaugsmo.

Mindaugas Ancevičius gimė Joniškyje. Nuo vaikystės savarankiškas ir labai aktyvus, gimtajame mieste dukart baigė muzikos mokyklą: choreografiją ir akordeono klasę. Gitara išmoko groti pats. Dar besimokydamas vidurinėje svajojo apie aktorystę, nenuostabu, kad dabar M. Ancevičius studijuoja Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje. Vilniuje Mindaugas taip pat turi daug veiklos – kuria, groja, organizuoja renginius.

Mindaugas Briedis – eilių bei muzikos autorius, groja gitara, dainas atlieka vienas arba su grupe. Vilnietis, dirba sostinės universitetuose dėstytoju – mokslo darbuotoju. Savo kūryboje Mindaugas griežtai atskiria eiles nuo dainuojamų tekstų, o jo „bardo“ samprata apima tokius elementus kaip sunki autoironijos forma, istorijų pasakotojo – pasaulio prižiūrėtojo vaidmuo, absurdo teatro scenos darbininko pareigos, melagio išpažintis, vidinių kelionių topografo džiaugsmai ir pan. 

Neda Malūnavičiūtė (g. 1971) išsiskiria muzikavimo emocionalumu, aprėpiančiu ir žaismę bei gaivališką spontaniškumą, ir intymų santūrumą. Plėtodama mainstream tradicijas, balsą ji dažniausiai naudoja kaip lygiavertį ansamblio instrumentą.

Pirmąją dainą savo „Kaip gaila“ Olegas Diktovskis sukūrė mokykloje, pagal mokytojos V. Tapinienės žodžius. 1973–1983 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje ir dirbo Šiaulių teatre. Tuo laiku sukurtos dainos skambėjo jų kurso diplominiame darbe, vėliau Šiaulių teatro spektaklyje „Vaikų dienos“. O. Ditkovskio dainas „Aš mylėjau tave“, „Riešutų žydėjimas“ atliko I. Ašakaitė ir Šiaulių ansamblis „Vairas“. 1984–1989 m.

Ovidijus Jucys gitarą pirmą kartą paėmė į rankas mokydamasis 12-oje klasėje, tačiau, kaip pats teigia, niekas to net nežinojo. Vaikinas dažniausiai atlieka dainas pagal savo tekstus, tačiau nevengia ir kitų autorių kūrybos. Paklaustas, ar jis laiko save muzikantu, Ovidijus nusišypso ir pasakoja: „Na, muzikantu ar bardu savęs tikrai nelaikau. Muzika – tiesiog malonumas. Manau, nebūtina groti kokiu nors instrumentu, kad būtum muzikantu, taip pat piešti, kad būtum dailininku. Visa tai – tik išraiškos.

Dainas pradėjo rašyti būdamas gerai besimokančiu ir gerai (kartais – patenkinamai) besielgiančiu mokiniu. Povilas Girdenis į sceną pirmą kartą įžengė 1980 m., Respublikinių pionierių rūmų dainų ir šokių liaudies ansamblio „Ugnelė“ nariu, kur dainavo chore, vėliau – grojo birbyne. Bedainuodamas, beraliuodamas, susižavėjo estradine muzika, o vėliau – tais laikais pačiu baisiausiu žanru – roku.

Romas Lileikis gimė 1959 m. spalio 2 d. Vilniuje 1977 m. baigė S. Nėries vidurinę mokyklą. 1977-1978 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, 1980-1985 Vilniaus universitete lituanistiką. Gitarą  į rankas paėmė 1975 m., paskatintas suolo draugo. Grojo mokyklos vokaliniame instrumentiniame ansamblyje „Vacuum“, kūrė dainas ir net dainavo. Konservatorijoje, aktoriaus meistriškumo katedroje, ir universitete kūrė toliau. Iš pagarbos folklorui ir rokui atsirado projektas „Kiaulės sakmė“, sukurtas su kompozitoriumi Audriumi Balsiu (1992).

Saulius Bareikis – žinomas lietuvių aktorius, daugiau kaip dvidešimt metų vaidinęs Valstybiniame jaunimo teatre. Kartu su savo kolegomis O. Ditkovskiu ir K. Smoriginu susibūrė į grupę „Aktorių trio“. Aktorius retai koncertuoja vienas.

1962-1969 m. mokėsi M.K.Čiurlionio meno m-kloje, 1969-1973 m. – Vilniaus 21-ojoje vid. m-kloje, 1973-1977 m. studijavo Lietuvos Valstybinėje Konservatorijoje. 1977-1981 m. – Šiaulių dramos teatro aktorius, nuo 1981 m. – Valstybinio jaunimo teatro aktorius.

Saulius Mykolaitis – Nacionalinio dramos teatro aktorius, režisierius, kompozitorius. Kažkada svajojęs tapti operos solistu, Lietuvos muzikos akademijoje lankė paruošiamuosius solinio dainavimo kursus, vėliau nusprendė tapti dramos aktoriumi. Puikiai Lietuvos žiūrovui žinomas iš LTV serialo „Gedimino 11“, filmų „Dievų miškas“, „Vienui vieni“, iš įvairių Nacionalinio dramos teatro spektaklių, kaip „Roberto Zuko“, „Meistras ir Margarita“. Pats yra pastatęs spektaklį „Stop mašina“ pagal D. Charmsą ir A. Čechovo „Ivanovą“. S. Mykolaitis taip pat parašė muziką 6 spektakliams.

Senų sintezatorių komiškas skambesys, trombono soluotės, absurdu kvepiantys dainų tekstai ir ryškiai išdažyti veidai – tokį „trenktą“ kokteilį siūlo vilniečių kvintetas „Suicide DJs“ (Vidas Bareikis, Ainis Storpirštis, Pranas Dapšauskas, Živilė Kazlauskaitė ir Mindaugas Balčiūnas). „Stipriai kitaip“ -  tai grupės „Suicide DJs“ narių akustinių dainų programa.

Trupė “Teatriukas” užgimė seniai - 1998 m. rudenį, kuomet trys draugai – VU baigę aktoriai – filologai Dalia, Žilvinas ir Arturas (kurso vadovė Nijolė Gelžinytė), susitikę nusprendė įkurti mažą teatrą, net ne teatrą, o Teatruką.Teatriukas turėjo būti jaukus, mažas, šiltas ir būtinai kvepėti arbata.

Virgis Stakėnas gimė 1953-siais, gyvatės, metais šeštą valandą ryto, Šiauliuose. Vyras ir iš stuomens, ir iš liemens. Provincijos intelektualas – nešioja akinius bei želdina barzdą. Nevegetaras, neabsitinentas, kartais parūko. Studijavo mediciną, tačiau gyvenimo bangos nubloškė muzikavimo link. Per 30 darbo scenoje metų sukūrė per 300 baladžių. Kaip pats sako, priprašytas sukuria tekstų ir kitų autorių melodijoms. V. Stakėnas leidžia ne tik muzikinius įrašus, bet ir savo kūrybą yra užfiksavęs knygoje „Baladės”.

Muzikinių projektų grupė "Vitražai" gimė prieš penkis metus. Tai ne vien kartu muzikuojančių, bet ir kuriančių žmonių kompanija.

Ganėtinai nemažai žmonių žino, jog Vygantas Kazlauskas dalyvavo „Žvaigždžių duetų“ realybės šou, kur dainavo kartu su Auguste Vedrickaite. Kur kas mažesniam jų ratui žinoma, kad jis dainuoja ir savo kūrybos dainas – tokių (tarp jų ir baladžių) yra sukūręs per penkias dešimtis. Gyvenęs ir mokęsis Prancūzijoje, jis puikiai dainuoja ir šios šalies autorių dainas originalo kalba. V.

Vygintas Zmejauskas gimė 1976 m. Jau nuo šešerių metų barškino būgnus orkestre, vėliau įsimylėjo gitarą. Muzikos ir dainų tekstų autorius bei atlikėjas studijų metais įkūrė grupę „Cobi“, kurioje ir grojo. Kartu su bendraminčiais susibūrės į Jaunimo muzikos klubą. Konkursuose „Bardai 2002“ yra laimėjęs geriausio vokalisto, „Bardai 2005” ir dainos konkurse „Durys“ – geriausio instrumentalisto apdovanojimus.

Simo pravarde žinomas muzikantas laikomas country muzikos pradininku bei vienu iš bardų kultūros pradininkų Lietuvoje. Gitarą į ranką V. Babravičius paėmė dar aštuntojo dešimtmečio pradžioje ir studentiškuose vakarėliuose užgrojo kitaip nei kiti. Po bene dešimtmečio, 1978 m., jau visiškai įsimylėjęs country muziką, sukūrė kolegų studentų ansamblį „Deficitai“. Jam vadovavo iki 1983 m.

Vytautas Kernagis – vienas iš lietuviškosios dainuojamosios poezijos pradininkų. 1978 m. įrašyta pirmoji dainuojamosios poezijos Lietuvoje plokštelė „Vytautas Kernagis“. Vytautas Kernagis gimė 1951 m. gegužės 19 d., Vilniuje. Mokėsi M. K. Čiurlionio mokykloje. Iš pradžių groti jam sekėsi prastai, o ir pats manė, kad skambinti pianinu yra pats nuobodžiausias užsiėmimas pasaulyje. Kaip pats V.

Vytautas V. Landsbergis gimė 1962 metais. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. 1987 m. kartu su kitais būsimais lietuvių kinematografininkais (Artūru Jevdokimovu, Algimantu Maceina, Juliumi Žižliausku ir kt.) išvyko į Tbilisį Š. Rustavelio teatro institute studijuoti kino režisūros.