Interviu, straipsniai

Spalio 19 - 24 dienomis - tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai - Aš

Straipsnis: Radviliškyje, klausant dainuojamosios poezijos, valgant troškintus kopūstus...

Nuotrauka iš Radviliškio kultūros centro archyvo

Sausio 14 d. Radviliškio kultūros centre vyko jau tradicija tapęs dainuojamosios poezijos koncertas, kuriame savo kompaktinę plokštelę „18 akimirkų“ pristatė Gediminas Storpirštis.

Straipsnis: Nebeverkti, bet pradėti džiaugtis

Baigiantis šiųmečiui rudeniui, Vytautas V. Landsbergis su žmona Ramune išleido naują kompaktinę plokštelę „Trylika brolių“. Tai – ketvirtasis jųdviejų dainų albumas. Tema aiški ir kryptinga –  pokario rezistencija, kuri V. V. Landsbergio kūryboje užima ženklią vietą.

Straipsnis: Lietuvos ir užsienio dainuojamosios poezijos kultūrų sąsajos, tarpkultūrinis dialogas

Bene pats paprasčiausias pasaulio pažinimo būdas yra lyginimas. Mes nuo pat vaikystės lyginame vienus žmones su kitais, lyginame savo darbus, pranašumą vienoje ar kitoje srityje. Atrasdami naujų dalykų kultūroje, ir juos lygindami su jau žinomais, mes mažų mažiausiai plečiame savo akiratį, galbūt keliaujame svajodami, laviname savo fantaziją. Kartais gal net pabandome ir patys ką nors sukurti. Dainuojamoji poezija šiuo požiūriu nėra išimtinė sritis.

Straipsnis: Dainuojamosios poezijos žanras pasaulyje šiandien: skirtingų šalių dainų tematika, klausytojų auditorija

Faktas, kad Žemė apvali ir sukasi aplink savo ašį, jau seniai niekam nekelia abejonių ir ginčų. Lygiai taip pat niekas neužginčytų tai, kad dažniausiai galima išgirsti dainas apie universalius laiko ir auditorijos patikrintus dalykus. Turiu omenyje bet kokio žanro dainas. Žinoma, visų pirma tai būtų meilė, pats įsimylėjimas, ar kaip tik atvirkščiai - meilės atšalimas. Išdavystės arba apgavystės išgyvenimai, džiaugsmas ar liūdesys, sunkūs laikai ar lengva dalia, karas ar kaip tik taika yra bene pačios populiariausios visų žanrų dainų temos.

Straipsnis: Dainuojamosios poezijos tradicijos svetur, kultūrų jungtys ir skirtybės

Apie dainuojamosios poezijos tradicijas užsienio šalyse nusprendėme paklausti įvairiais metais Tarptautiniame dainuojamosios poezijos festivalyje „TAI-AŠ“ dalyvavusių užsienio atlikėjų. Jie noriai pasidalijo su mumis savo mintimis apie žanro padėtį jų šalyse, pastebėjimais apie lietuviškąją dainuojamąją poeziją bei savo asmeninį santykį su šia muzika. Penkiems, labai skirtingiems tiek muzikiniu požiūriu, tiek ir savo pasaulėžiūra atlikėjams – Denisui McLaughlinui (Š.

Straipsnis: Bardų kultūra Amerikoje ir Europoje

Dainų autoriumi ir atlikėju vadinamas žmogus, kuris rašo, kuria ir atlieka savo paties sukurtas dainas (tiek eilės, tiek ir melodija). Dažnai kūrinys atliekamas kokiu nors muzikos instrumentu. Tokią kūrybos ir atlikimo formą labai mėgsta populiariosios muzikos atlikėjai. Beveik visi dainų autoriai-atlikėjai yra priklausomi nuo „gyvo žodžio“ ir koncertų. Nuolatinės jų pasirodymų vietos: kultūros namai, kavinės, klubai ir festivaliai.

Straipsnis: Bardų kultūra Rusijoje

Nuo 1960 metų Rusijoje bardais vadinami atlikėjai, kurie rašė dainas už Sovietų Sąjungos ribų. Daugelis bardų atlikdavo savo dainas nedideliuose susibūrimuose, pritardami gitara, kartais (labai retai) kitais instrumentais arba pasitelkdami atlikėjus. Labiau išgarsėję bardai ir toliau rengė tokius kuklius koncertus. Bardams retai pavykdavo įrašyti savo muziką į kokią laikmeną, nes dauguma jų dainų turėjo politinę potekstę. Bet nepaisant to, bardų dainos vis tiek skynėsi kelią mėgėjiškų įrašų kopijomis, padarytomis per koncertus.

Juozas Žitkauskas: Iš „Purpurinio vakaro“: šimtai žmonių, įsimylėjusių dainą...

   Retas kuris nežino Vytauto Kernagio dainos „Purpurinis vakaras“ (D. Saukaitytės žodžiai). Pernai, pagerbiant V. Kernagio atminimą, Anykščiuose tokiu pavadinimu surengtas pirmasis respublikinis bardų festivalis. Iniciatyvos jį rengti ėmėsi Anykščiuose įsikūręs Vytautas V. Landsbergis su kolega Gediminu Storpirščiu.

   Rugpjūčio 28–29 d. Anykščių Dainuvos slėnį užėmė antrojo, dabar jau nacionalinio bardų festivalio „Purpurinis vakaras“ dvasia.

„Liūdni slibinai“: „Gyvenimas liūdnas, bet tai – nieko blogo“

   Kaip nuliūdinti lietuvį? Į šį klausimą savo muzika mėgina atsakyti trys Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai Dominykas Vaitiekūnas, Aistė Lasytė ir Vaidas Kublinskas – „Liūdni slibinai“. Jie sakosi atlieką „pirim piririm“ žanro muziką, žodį „grupė“ rašo kabutėse ir yra mažai pažįstami su ironija. Maža to, liūdnieji atlikėjai šįmet laimėjo Dariaus Mykolaičio ir Vilniaus mokytojų namų teikiamą Sauliaus Mykolaičio vardo premiją. Apie muziką ir liūdną gyvenimą kalbamės su Dominyku, Aiste ir Vaidu.

Margarita Lužytė: „Prieiti ir priimti“

     Tikra ir vertinga yra tai, kas pastovu.  Prie ko gali kaskart sugrįžti. Ką gali atėjęs visada rasti. Tik pastovume auga dvasios, širdies jėgos.
      Džiugu, kad Pasvalio krašto muziejuje nuo spalio iki kovo vyko dar vienas bardų muzikos sezonas. Jis prasidėjo šeštojo Tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio ,,Tai – aš“ koncertu. Jame klausėmės A. Kulikausko, G. Arbačiausko (Lietuva), B. Monaghan (Airija), N. Engstrom (Danija) dainų. Šis koncertas buvo pirmasis akordas būsimiems bardų vakarams.