Jau aštuntą rudenį svarbiausias Vilniaus mokytojų namų projektas Tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis TAI – AŠ plačiai išskleidžia sparnus, apglėbdamas ne tik visas mūsų kultūros centro erdves, bet nuplasnoja ir į kitas įvairių Lietuvos miestų bei miestelių sales.

Džiaugiuosi ir sveikinu taip gausiai šiemet atvykusius dalyvius iš užsienio. Didelė pagarba mūsų Lietuvos bardams, kurie kiekvienais metais savo dainomis sukviečia daugybę klausytojų – neabejotinai dainuojamosios poezijos įsimylėjėlių. Žaviuosi kompozitoriaus Andriaus Kulikausko kūrybine galia, specialiai festivaliui sukūrus autorinių dainų orkestrines aranžuotes. Neabejoju, kad Šv. Kristoforo orkestro, maestro Donato Katkaus ir žymiausių Lietuvos bardų koncertas bus didelė festivalio intriga.

Ačiū visiems, kurie negaili savo talento, jėgų, ryžto ir pasiaukojimo, idant šis festivalis būtų įdomus ir prasmingas renginys pagrindiniams ir svarbiausiems vertintojams – žiūrovams.

Zita Zenobija Žepnickienė
Vilniaus mokytojų namų direktorė

Dainuojamoji poezija be kitų gerų, vertingų ar naudingų savybių turi ir jungiantį pradą. Skirtingos kartos, įvairūs įsitikinimai, pomėgiai, interesai, profesijų įvairovė...Visą tai gūsingai suplūsta į koncertų sales klausytis savaip magiškos, savaip tonizuojančios bardiškosios muzikos. Iš kur ta magija? Iš kur tas polėkis? Iš kur ta romantika? Gal tai atsikartojimas iš keltų – mūsų bardiškųjų proamžių, kuomet bardas buvo daugiau nei muzikantas. Tuomet – tai šauklys, žadintojas, turintis mistinių galių. Matyt todėl, kad bet koks atsikartojimas iš amžiaus į amžių turi labiau užburiančios, ilgai išsilaikančios magijos, nei vienadienis pokštelėjimas, kurį pamatai ir ilgainiui užmiršti. Dainuojamosios poezijos nepamiršti. Nepamirštamos ir tos dainos, kurias tūkstančius kartų atlieka mūsų lietuvių bardai. Jos/jie irgi sklidini to mistiškumo, gerosios energijos. O ar ne fenomenas yra tai, kad šio festivalio dalyviai iš svečių šalių, vieną kartą pas mus pabuvę, vėliau veržte veržiasi. Kas tai?

Mąstant apie šiųmetį, jau 8-ąjį Tarptautinį dainuojamosios poezijos festivalį, vieną praėjusią karštos vasaros dieną tokia susideliojo pasakėlė:

Gyveno kartą žemdirbys, mokytojas ir bardas. Dienomis žemdirbys dirbo žemę, mokytojas vaikus mokė, o bardas... vis grodavo ir grodavo. Tačiau atėjus vakarui, prie vakarienės stalo jie dar ilgai ir gražiai bendraudavo...

Juozas Žitkauskas
Festivalio vadovas

Sveiki, mielieji bardų muzikos gerbėjai! Aštuntasis Tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai- aš” atvažiuoja pas Jus

Smagu, kad permainų kupiname gyvenime išlieka šis festivalis. Mes nesiblaškome, o galvodami apie vis augantį žiūrovų būrį, ruošiam Jums naujas staigmenas, pristatom naujas šalis, autorius, atlikėjus. Nepamirštam savo kūrėjų ir ieškom galimybių bei formų, kaip Juos pradžiugint. Šis festivalis aplankys toliausius Lietuvos miestus ir miestelius (taip pat kirs Lenkijos ir Latvijos sienas), nepamirš mūsų mažiausių klausytojų, pradedančių bei brandžiausių kūrėjų ir suteiks visiems klausytojams įsimintinų akimirkų. Kad tai  įvyktų – savanoriai bei festivalio organizatoriai, rėmėjai dirba negailėdami jėgų nei laiko. Ačiū visai komandai! Klausytojai, atsiveskite draugus, pažįstamus ir skleiskite Gerąją naujieną apie šį festivalį! Iki pasimatymo koncertuose!

Gediminas Storpirštis
Festivalio meno vadovas