|
Būtų nuodėmė nepastebėti, kad šiemet atgimė dainuojamosios poezijos meistrų grupė „Adios“ (Andrius Kulikauskas, Saulius Bareikis ir Olegas Ditkovskis). O proga pasigirti – jog kaip tik šiųmečiame dainuojamosios poezijos festivalyje „Tai – aš“ ji mielai palepins publiką. Pradėjusi kartu koncertuoti prieš gerą dešimtmetį dviejų aktorių ir muzikanto kompanija netruko susirasti vietą dainuojamosios poezijos mylėtojų širdyse. Išleidusi albumą „Virš debesų“, surengusi ne vieną sėkmingą koncertą grupė ilgai nekoncertavo, tačiau šiemet vėl susibūrė scenoje. |
|
Aidas Giniotis pirmąsias dainas sukūrė savo gimtuosiuose Šiauliuose, kur dainavo ir grojo bosine gitara roko grupėje. 1982–1986 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, o nuo 1986 iki 1989 m. joje dirbo dėstytoju. Su kurso draugais I. Balsyte, A. Kaniava, D. Auželiu ir H. Preikštu sukūrė akustinės muzikos grupę „Užsitęsusios vaikystės ruduo“, joje dainavo ir grojo įvairiais akustiniais instrumentais. 1986 m. Mokomajame teatre pristatė A. L. Weberio roko operos „Jėzus Kristus superžvaigždė“ parodijinę versiją „Dr. Stasys, arba Raudonojo kryžiaus keliai”. 1998 m. ten pat aranžavo A. Kolkerio miuziklą „Krečinskio vedybos“. 1987–1988 m. Vilniaus sporto rūmuose ir Kauno halėje organizavo ir režisavo renginius „Dainuoja aktoriai“. |
|
|
|
„Nevadinu savęs nei poetu, nei bardu, nei folkloristu. Pagrindinę profesiją gavau gimdamas – būti žmogumi. Jei bent viena iš mano veiklos profesijų aplenks įgimtąją, jausiuos nusikaltęs. Dainose ir poezijoje išlieju tai, kas man aktualu, tai, dėl ko skauda, ar kas kelia džiaugsmą“, - sako A.Svidinskas. |
|
|
|
|
|
|
|
Arnoldas Jalianiauskas – dainų bei giesmių autorius, gimęs 1975 m. Septynerius metus mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje, trejus metus šoko kolektyve „Pynimėlis“. Kaip teigia pats autorius, jis yra „karštas, užsiplieskiantis“. Mokyklinėse charakteristikose buvo rašoma, jog Arnoldas – nenustygstantis vietoje vaikas. Energijai išlieti atsirado puiki galimybė, kuomet autorius su bendraminčiais 1991 m. sukūrė grupę „Kančia“. Domėjosi tuo metu augančiu grunge stiliumi ir grupių „Nirvana“, „Sound Garden“, „Pearl Jam“ kūryba. 1993 – 1995 m. su grupe įrašė tris albumus. A. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Eglė Sirvydytė – jauna kūrėja, vokalistė, kilusi iš Kuršėnų. Meno mokykloje baigusi smuiko klasę, prieš trejetą metų persikėlė į Vilnių studijuoti psichologijos. Dvejus metus Eglė aktyviai kūrė ir muzikavo kartu su Domantu Razausku ir Remigijumi Audiejaičiu. Šį ankstyvą pavasarį Eglė subūrė grupę talentingų instrumentalistų, su kuriais aktyviai koncertuoja didžiųjų Lietuvos miestų scenose ir įvairiuose festivaliuose. „Muzikuodama su jais kaskart repeticijų klasėje ar koncertų scenose krykštauju vidumi. Pažinoti šiuos muzikus man reiškia išgirsti gražiausią pasaulio muziką“, – džiaugiasi E. |
|
Gediminas Kajėnas – poetas, eseistas, alternatyviosios dainuojamosios poezijos atlikėjas, gimęs 1978 m. Vilniuje. 2004 m. baigė lietuvių filologijos magistrantūrą Vilniaus pedagoginiame universitete. 2002-2004 m. dirbo Lietuvos radijo laidos „Poetiniai skaitymai“ („Mažoji studija“) redaktoriumi. Nuo 2005 m. – interneto tinklalapio www.bernardinai.lt kultūros redaktorius ir siela. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Jonas Baltokas, gimęs 1977 m. – bardas nuo studijų laikų. Gitara, vokalas, lūpinė armonikėlė, kazoo – tai Jono instrumentai. J. Baltokas yra internetinės Lietuvos bardų bendruomenės www.dpoezija.lt įkūrėjas. Dalyvauja visuose didesniuose Lietuvos dainuojamosios poezijos festivaliuose. 2005 m. organizavo didžiulio atgarsio sulaukusį festivalį ,,Bardų Naktys“. Paskutiniu metu koncertuoja su savo 7 metų dukra. Dainas kuria pagal savo ir kitų autorių tekstus. Klaipėdoje su Dariumi Žvirbliu ir Linu Švirinu įkūrė iniciatyvinę grupę „Dpoezija“, kuri organizuoja ir buria jaunuosius pamario krašto dainuojamosios poezijos atlikėjus. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Laimį Vilkončių daugelis žino ir pažįsta kaip estradinės ar rimtosios muzikos kūrėją. Vyresni dainuojamosios poezijos gerbėjai prisimena jo pasirodymus V. Kernagio praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio antrojoje pusėje organizuotuose Palangos estradinės muzikos festivaliuose, kur dainuojamai poezijai buvo skiriama atskira diena. |
|
|
|
|
|
|
|
Neda Malūnavičiūtė (g. 1971) išsiskiria muzikavimo emocionalumu, aprėpiančiu ir žaismę bei gaivališką spontaniškumą, ir intymų santūrumą. Plėtodama mainstream tradicijas, balsą ji dažniausiai naudoja kaip lygiavertį ansamblio instrumentą. |
|
|
|
Ovidijus Jucys gitarą pirmą kartą paėmė į rankas mokydamasis 12-oje klasėje, tačiau, kaip pats teigia, niekas to net nežinojo. Vaikinas dažniausiai atlieka dainas pagal savo tekstus, tačiau nevengia ir kitų autorių kūrybos. Paklaustas, ar jis laiko save muzikantu, Ovidijus nusišypso ir pasakoja: „Na, muzikantu ar bardu savęs tikrai nelaikau. Muzika – tiesiog malonumas. Manau, nebūtina groti kokiu nors instrumentu, kad būtum muzikantu, taip pat piešti, kad būtum dailininku. Visa tai – tik išraiškos. |
|
|
|
Romas Lileikis gimė 1959 m. spalio 2 d. Vilniuje 1977 m. baigė S. Nėries vidurinę mokyklą. 1977-1978 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, 1980-1985 Vilniaus universitete lituanistiką. Gitarą į rankas paėmė 1975 m., paskatintas suolo draugo. Grojo mokyklos vokaliniame instrumentiniame ansamblyje „Vacuum“, kūrė dainas ir net dainavo. Konservatorijoje, aktoriaus meistriškumo katedroje, ir universitete kūrė toliau. Iš pagarbos folklorui ir rokui atsirado projektas „Kiaulės sakmė“, sukurtas su kompozitoriumi Audriumi Balsiu (1992). |
|
1962-1969 m. mokėsi M.K.Čiurlionio meno m-kloje, 1969-1973 m. – Vilniaus 21-ojoje vid. m-kloje, 1973-1977 m. studijavo Lietuvos Valstybinėje Konservatorijoje. 1977-1981 m. – Šiaulių dramos teatro aktorius, nuo 1981 m. – Valstybinio jaunimo teatro aktorius. |
|
Saulius Mykolaitis – Nacionalinio dramos teatro aktorius, režisierius, kompozitorius. Kažkada svajojęs tapti operos solistu, Lietuvos muzikos akademijoje lankė paruošiamuosius solinio dainavimo kursus, vėliau nusprendė tapti dramos aktoriumi. Puikiai Lietuvos žiūrovui žinomas iš LTV serialo „Gedimino 11“, filmų „Dievų miškas“, „Vienui vieni“, iš įvairių Nacionalinio dramos teatro spektaklių, kaip „Roberto Zuko“, „Meistras ir Margarita“. Pats yra pastatęs spektaklį „Stop mašina“ pagal D. Charmsą ir A. Čechovo „Ivanovą“. S. Mykolaitis taip pat parašė muziką 6 spektakliams. |
|
|
|
|
|
Virgis Stakėnas gimė 1953-siais, gyvatės, metais šeštą valandą ryto, Šiauliuose. Vyras ir iš stuomens, ir iš liemens. Provincijos intelektualas – nešioja akinius bei želdina barzdą. Nevegetaras, neabsitinentas, kartais parūko. Studijavo mediciną, tačiau gyvenimo bangos nubloškė muzikavimo link. Per 30 darbo scenoje metų sukūrė per 300 baladžių. Kaip pats sako, priprašytas sukuria tekstų ir kitų autorių melodijoms. V. Stakėnas leidžia ne tik muzikinius įrašus, bet ir savo kūrybą yra užfiksavęs knygoje „Baladės”. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Naujausi komentarai
prieš 12 sav. 6 d.
prieš 19 sav. 17 val.
prieš 19 sav. 18 val.
prieš 20 sav. 2 d.
prieš 20 sav. 2 d.
prieš 1 sav. 5 d.
prieš 24 sav. 40 min.
prieš 24 sav. 1 val.
prieš 1 sav. 6 d.
prieš 33 sav. 2 d.