Ovidijus Jucys gitarą pirmą kartą paėmė į rankas mokydamasis 12-oje klasėje, tačiau, kaip pats teigia, niekas to net nežinojo. Vaikinas dažniausiai atlieka dainas pagal savo tekstus, tačiau nevengia ir kitų autorių kūrybos. Paklaustas, ar jis laiko save muzikantu, Ovidijus nusišypso ir pasakoja: „Na, muzikantu ar bardu savęs tikrai nelaikau. Muzika – tiesiog malonumas. Manau, nebūtina groti kokiu nors instrumentu, kad būtum muzikantu, taip pat piešti, kad būtum dailininku. Visa tai – tik išraiškos. Daug nuostabių dalykų gali glūdėti pačiame žmoguje ir to nedarant“.

O. Jucys pripažįsta, jog jam įdomi įvairaus stiliaus muzika, o bardo vardas prigijo tik todėl, kad namuose turėjo vieną instrumentą – gitarą. „Šauna kas į galvą – sukuriu, nešauna – nekuriu... Nors dažnai būna ir taip, kad jaučiu, jog žodžiai – per silpni išreikšti tam, ką noriu pasakyti... Ir tuomet suprantu, kad kūryba yra visiškai bevertė, palyginus ją su pačiais artimiausiais žmonėmis, kurie tave supranta ir be žodžių“, – dėsto mintis kūrėjas.

Jaunuolio kūryboje galima „sutikti“ nemažai mistinių personažų iš pasakų  – Coliukę, laumę, kiemsargį ir pan. Anot vaikino, taip yra todėl, kad jis žavisi vaikų literatūra. „Dainos, kuriose gausu personažų iš pasakų, nebūtinai turi būti linksmos. Norisi mistinių herojų pagalba perteikti pamokančias gyvenimiškas istorijas, nutinkančias mūsų kasdieniniame gyvenime“, – teigia pašnekovas. Dar viena didelė vaikino aistra – vaikščiojimas. „Klaidžioju kur nors gatvėmis su savo mintim... Klaidžioju... Ir kažkaip mistiškai iš naujo atgimstu... Ir kai net, rodos, jau nebėra vilties – ji ir vėl įsižiebia“, – priduria muzikantas.

Šiemet išleista O. Jucio kompaktinė plokštelė „Žuvys vieversėlio balsu“ su 18 kūrinių. 

Asmeninė svetaine: http://www.ovidijus.dpoezija.lt/